Periodontologija

Gingivitas

Gingivitas – (lot. gingiva – dantenos), dantenų uždegimas. Sukelia bakterijos arba virusai dėl blogos burnos higienos, susikaupus dantų apnašoms, negydytų dantų, esant senoms plomboms ar naudojant nekokybiškus dantų protezus. Dantų padėtis ir sąkandžio anomalijos sudaro palankias sąlygas kauptis apnašoms ir vystytis gingivitui. Gingivitas taip pat gali prasidėti stokojant vitaminų, apsinuodijus sunkiaisiais metalais, sergant virškinamojo trakto, kvėpavimo organų, kraujo, endokrininėmis ir infekcinėmis ligomis.

Negydomas gingivitas arba dažnai besikartojantys lėtinio gingivito paūmėjimai gali provokuoti periodontito ar parodontozės atsiradimui ir vystymuisi.

Gingivito profilaktika – gera burnos higiena ! ! !

Siekiant išvengti gingivito kiekvienam pacientui rekomenduojama palaikyti gerą burnos higieną ir 2 kartus per metus profilaktiškai apsilankyti pas burnos higienos specialistą ir gydytoją odontologą, kad pašalintų dantų apnašas bei dantų ir periodonto būklės įvertinimui.

Kas yra periodontitas ir parodontozė?

Periodontitas arba parodontozė (lot. periodontitis, parodontosis) – dantų liga, sukelianti parodonto (priedančio, dantų audinių kompleksas) uždegimą arba degeneraciją. Parodontą sudaro dantenos, danties šaknies aplinkiniai audiniai, žandikaulio dantinė atauga. Šis audinių kompleksas yra labai stiprus, nes kramtymui reikia didelės jėgos. Maistą kramtant, parodontą nuolat veikia didelė jėga.
Periodontitas yra dažniausia danties praradimo priežastis asmenims virš 35 metų. Nustatyta, kad net apie 80% vyresnių, nei 30 metų žmonių turi skirtingo laipsnio periodontitą. Dažniausiai šis susirgimas nesukelia skausmo, progresuoja lėtai, todėl daugelis žmonių kurį laiką net nežino, kad juo serga.

periodontal
Kokie prasidedančio periodontito požymiai ir priežastys?

Jūsų periodontas nesveikas jei yra bent vienas šių požymių: kraujuojančios dantenos valantis dantis, liečiant ar valgant; dantenų patinimas ir padidėjęs jautrumas; nuolatinės problemos dėl skonio pojūčio ir nemalonaus burnos kvapo; pastebimas dantų „pailgėjimas“ dėl atsitraukiančios dantenos.
Pagrindinė periodontito priežastis – kietasis ir minkštasis apnašas ir jame esančios bakterijos. Minkštasis apnašas ilgainiui sukietėja, susiformuoja akmenys. Akmenys nenuvalomi šepetėliu, juos turi pašalinti burnos higienistas, kartais – periodontolgas. Iš pradžių akmenys ir juose esančios bakterijos ardo dantenas, prasideda dantenų uždegimas. Dantenos parausta, paburksta, kraujuoja. Ilgainiui dantenos slenka žemyn, pradeda irti žandikaulio kaulas, susidaro dantenų kišenės, apsinuogina danties šaknis. Apnašas ir akmenys pripildo kišenes, procesas apima vis gilesnius audinius. Susirgimui pažengus, dantys pradeda klibėti, kol galiausiai prarandami.

Kokie rizikos faktoriai susirgti periodontitu?

Periodontitą gali sukelti daug priežasčių, tačiau susirgti galima greičiau ir dažniau jei jūsų burnos ertmės higiena bloga; sergate diabetu, rūkote arba yra paveldimas polinkis sirgti periodonto ligomis.

Kokios gali būti pasekmės jei nesigydysite?

Laiku nepradėjus gydyti, uždegimas gali pasklisti gilyn į periodontą ir kaulą ir bėgant laikui sunaikinti kaulą. Kaulą žmogaus organizmas pakeičia korėtu jungiamuoju audiniu, tačiau jis nėra pakankamai tvirtas, kad galėtų išlaikyti dantį savo vietoje. Periodontito bakterijos kelia pavojų ne tik burnos sveikatai, bet ir visam organizmui. Per periodontą bakterijos patenka į kraujotaką ir nukeliavę į bet kurią kūno sritį gali sukelti sunkius susirgimus: padidėja širdies ir kraujotakos ligų (insultas ir infarktas), cukrinio diabeto, osteoporozės bei kvėpavimo takų ligų ar jų komplikacijų rizika.

periodontal1

Kokia būna pirmoji konsultacija pas periodontologą?

Pirmojo apsilankymo metu gydytojas išklauso jūsų nusiskundimus ir norus, po to apžiūri jūsų burnos ertmės būklę, įvertina periodonto būklę ir jei yra įvairaus laipsnio pažeidimų atlikęs apžiūrą ir įvertinęs rentgenogramas sudaro konservatyvaus, jei reikia, chirurginio gydymo planą. Pagal galimybes, išsiaiškina periodonto pažeidimų priežastis ir paaiškina burnos priežiūros ypatumus. Aptaręs su jumis gydymo planą, gydytojas nurodo gydymo metodus, etapus ir eiliškumą.

Koks yra konservatyvus periodonto ligų gydymas?

Konservatyvios tai yra neinvazinės gydymo priemonės skiriamos tais atvejais, kai periodonte dar nebūna negrįžtamų pakitimų. Dažniausiai gydymas pradedamas profesionalia burnos higiena. Skiriamos vietinės gydymo procedūros: medikamentų irigacijos ar injekcijos; fizioterapijos procedūros tokios kaip ozonoterapija, poliarizuotos šviesos terapija ir t.t.

Kada taikomas chirurginis gydymas?

Chirurginis periodonto gydymas taikomas, kai periodontą negrįžtamai pakenkia liga. Tuomet vietiniame nuskausminime pašalinami apie dantį esantys pakitę audiniai, dantenos apie dantis apsiuvamos. Kartais apie pažeistus dantis susidariusius kaulo defektus galima užpildyti įvairiais kaulo užpildais bei medikamentais skatinančiais audinių regeneraciją. Operacijos nuskausminamos, todėl jų metu ypatingų nepatogumų nepatirsite. Deja chirurginio gydymo metu gali būti pašalinami kai kurie dantys, kurių laikymasis kaule ir kramtymas yra nesuderinami.

Kas yra estetinė periochirurgija?

Estetinė periochirurgija – tai dantenų ir/arba periodonto audinių chirurginis koregavimas siekiant išlyginti gretimų dantų aukštį, plotį suformuoti dantenų spenelius.

Kas vyksta po periodontologinio gydymo?

Pirmas 3 – 4 paras po chirurginio gydymo patiriami tam tikri nepatogumai dėl patinimo, nestipraus skausmo, kuris malšinamas gydytojo paskirtais nuskausminančiais vaistais. Ankstyvu periodu po periodontologinio gydymo svarbu užtikrinti burnos higieną ir gerą audinių gijimą. Šiuo tikslu taikomos įvairios procedūros skatinančios regeneracijos procesus. Po to gydytojas periodontologas paskiria periodinius profilaktinius patikrinimus ir paaiškina tolesnės asmeninės higienos ypatumus. Jei toliau planuojamas dantų protezavimas, tai jis atliekamas ne anksčiau kaip po 1 – 2 mėnesių po chirurginio gydymo jei gydytojas nenustato kitaip.